All posts by : Vilius Vilius

Visą sezoną žydintis gėlynas prie namo sukuriamas ne vien dėl augalų skaičiaus, o dėl jų parinkimo pagal sklypo saulėtumą, dirvožemį ir žydėjimo laiką. Kiemo gėlyno idėjos, kurios gerai atrodo nuotraukoje, Lietuvos kieme geriausiai pasiteisina tada, kai atitinka konkrečios namo pusės apšvietimą ir dirvožemio sąlygas.

Dažna klaida – pirmiau sodinti, o paskui planuoti: prie pietinės sienos pavėsio augalams gali būti per karšta ir sausa, molinga dirva gali per ilgai sulaikyti drėgmę prie sausą dirvožemį mėgstančių augalų šaknų, o netinkamai sureguliuoti vejos purkštukai gali sudrėkinti žiedus, bet nepakankamai sudrėkinti dirvą šaknų zonoje. Vietą, dirvos paruošimą, laistymo būdą ir žydėjimo seką nuo gegužės iki rudens šalnų verta numatyti dar brėžinyje.

Gėlyno vietą, augalus pagal saulės valandas ir dirvožemį bei žydėjimo kalendorių lengviau suderinti, kai gėlynas numatomas aplinkos projekte kartu su veja, laistymu ir apšvietimu.

Kokios kiemo gėlyno idėjos tinka prie namo ir kaip jas suplanuoti?

Gėlynas prie namo planuojamas trimis nuosekliais žingsniais: parenkama vieta ir forma sklype, įvertinamos sklypo sąlygos (saulė, dirvožemis, drėgmė) ir suplanuojama žydėjimo seka nuo pavasario iki rudens. Laistymą verta numatyti prieš sodinimą, nes pasirinkus lašelinį laistymą jo linijos paprastai klojamos po mulčiu.

Taip planuojamas gėlynas tampa kiemo aplinkos projekto dalimi, kuri gali atsispindėti želdinių, laistymo ir apšvietimo planuose, o ne atskiru apželdinimo darbu.

Kur prie namo sodinti gėlyną?

Gėlyną prie namo verta įrengti ten, kur jį matysite dažniausiai: palei pietinę sieną (paprastai daugiau saulės, bet gali būti sausiau), prie įėjimo tako, po langais arba kaip salos tipo gėlyną vejoje, matomą iš visų pusių.

Pagal Colorado State University Extension rekomendacijas aukščiausi augalai sodinami gėlyno gale, o salos tipo gėlyne – viduryje, kad aukštesni augalai neužstotų žemesnių.

Nuo pamatų paliekamas tarpas sienos priežiūrai ir drėgmės kaupimosi rizikai mažinti, o nuo vejos numatoma aiški riba, kad vejos purkštukai be reikalo nelaistytų gėlyno.

Gėlyno vieta pažymima sklypo plane, o jo kontūras ir numatytos medžiagos, pavyzdžiui, mulčias ar geotekstilė, gali būti nurodomi dangų ir želdinių planuose. Taip aplinkos projektavimas sujungia skirtingus sprendinius viename brėžinių komplekte.

Ką nuspręsti prieš sodinant gėlyną?

Prieš sodinant sprendžiami keturi dalykai: dirva, mulčias, geotekstilė ir laistymas. Sena veja ir piktžolių šaknys pašalinamos, molinga dirva gerinama pagal poreikį, smėlinga papildoma organinėmis medžiagomis, nes pasodinus daugiamečius dirvą iš esmės pakeisti sudėtingiau.

Pagal University of Illinois Extension rekomendacijas suslūgęs mulčio sluoksnis krūmų lysvėje paprastai turėtų būti apie 5–7,5 cm, o daugiamečių gėlyne gali būti plonesnis. Sidabražolių ir lanksvų kerų vidurys neužpilamas. Žurnale „Weed Technology“ (2019) paskelbtame tyrime nustatyta, kad 2,5–5 cm pušų žievės mulčio sluoksnis gali veiksmingai slopinti tirtų piktžolių dygimą.

Akmenukai sugeria šilumą ir gali didinti dirvos temperatūrą bei sausėjimą („Penn State Extension“), todėl gali tikti kai kuriems sausamėgiams augalams prie pietinės sienos, o drėgmę mėgstantiems daugiamečiams dažnai tinkamesnis organinis mulčias, pavyzdžiui, žievė. Geotekstilė ilgainiui gali riboti vandens patekimą į dirvą ir dirvožemio organizmų judėjimą, todėl jos naudojimas vertinamas pagal augalų tipą ir gėlyno priežiūros poreikius.

Lašelinio laistymo linijas, jei jos numatytos, verta įrengti prieš augalų sodinimą, o vėliau uždengti mulčiu.

Kokius augalus rinktis gėlynui prie namo pagal saulę, pavėsį ir dirvožemį?

Augalai parenkami pagal tai, kiek valandų tiesioginės saulės vieta gauna per dieną ir koks joje dirvožemis. Pietinė namo pusė dažniausiai tinka saulę ir sausrą mėgstantiems augalams, šiaurinė – pavėsį toleruojantiems augalams, o dirvožemio tipas padeda nustatyti, kurios rūšys iš tos grupės geriausiai augs.

Pagal University of Illinois Extension saulėta vieta gauna 6 ir daugiau valandų tiesioginės saulės per dieną, nebūtinai iš eilės (pvz., 4 val. ryte ir 4 val. po pietų). Dalinė saulė – 4–6 val., dalinis pavėsis – 2–4 val., pavėsis – mažiau nei 2 val. Namo sienų ir stogo metami šešėliai keičiasi pagal metų laiką, todėl vietos apšvietimą verta įvertinti skirtingais sezonais, pavyzdžiui, birželį ir rugsėjį.

Tipiniai deriniai pagal sklypo sąlygas:

• Pietinė saulėta ir sausa pusė: levandos, šalavijai, čiobreliai, sidabražolės, sausrai atsparios dekoratyvinės žolės.
• Rytinė ir vakarinė dalinė saulė: bijūnai, vilkdalgiai, ežiuolės, astrai (jei pakanka saulės).
• Šiaurinė pavėsio pusė: melsvės, bergenijos, didžialapės bruneros, paparčiai, astilbės (jei dirva pakankamai drėgna).
• Drėgna žema vieta: astilbės, pelkiniai vilkdalgiai (jei dirva nuolat drėgna, bet neužmirksta).
• Smėlinga vieta: sausamėgiai augalai ir tinkamų rūšių svogūninės gėlės.

Dirvožemis šį sąrašą koreguoja. Molinga dirva ilgiau sulaiko vandenį ir dėl užmirkimo gali skatinti šaknų puvinį, todėl prireikus gerinama jos struktūra. Smėlinga dirva greitai išdžiūsta: joje augalus gali tekti dažniau laistyti arba rinktis atsparius sausrai.

Colorado State University Extension rekomenduoja tos pačios veislės daugiamečius augalus sodinti grupėmis po 3, 5 ar 7, išdėstant juos netaisyklingai ar trikampiu, o ne tiesiomis eilėmis, ir tas pačias grupes kartoti 2–3 kartus visame gėlyne. Clemson Extension taip pat rekomenduoja tos pačios rūšies augalus sodinti bent apie 90 cm pločio grupėmis, kad apdulkintojams būtų lengviau rasti žiedus ir rinkti nektarą bei žiedadulkes.

MB „Gerbūva“ augalų parinkimą pagal saulėtumą, dirvožemį ir dizaino sprendinius numato želdinių plane, o ne palieka sodinimo dienai.

Kaip suplanuoti gėlyną, kuris žydi visą sezoną nuo pavasario iki rudens šalnų?

Visą sezoną žydintis gėlynas planuojamas pagal žydėjimo kalendorių, kuriame kiekvienam sezonui numatomos bent trys skirtingos žydinčios augalų rūšys, o lapijos spalva ir tekstūra užpildo tarpus tarp žydėjimų.

Remiantis istoriniais Vilniaus klimato duomenimis, paskutinės pavasario šalnos paprastai pasitaiko gegužę, o pirmosios rudens – rugsėjį arba spalį. Šalnų datos kasmet skiriasi, todėl šalčiui jautrūs vienmečiai sodinami praėjus šalnų pavojui, o kardelių sodinimo laikas parenkamas pagal oro ir dirvos sąlygas. Daugiamečių žydėjimo seka planuojama nuo gegužės iki rugsėjo, o anksti žydintys svogūniniai augalai ją gali pratęsti į balandį.

Tai pavyzdinė seka, o konkrečios rūšys parenkamos pagal sklypo saulėtumą.

Kodėl liepos pabaigoje kai kurie gėlynai atrodo tušti? Nes augalai buvo parinkti pagal patikusias gėles, o ne pagal jų žydėjimo laiką.

Dauguma svogūninių augalų, pagal Royal Horticultural Society (RHS), sodinami 2–3 svogūnėlių aukščių gylyje (5 cm aukščio svogūnėliui kasama 10–15 cm gylio duobutė), paliekant bent dviejų svogūnėlių pločių atstumą. Rekomenduojama sodinti grupėmis po ne mažiau kaip 6 svogūnėlius, o įspūdingam vaizdui gali prireikti 25–50. Pavasarį žydintys svogūniniai augalai Lietuvoje paprastai sodinami rudenį, kol dirva dar neįšalusi.

Sodinimą galima planuoti tokia tvarka: pirmiausia ilgaamžiai, didesnius kerus formuojantys augalai (bijūnai, bergenijos, melsvės), sudarantys gėlyno karkasą, tada užpildantys daugiamečiai ir svogūniniai augalai, galiausiai – vienmečiai tarpams pirmaisiais metais užpildyti.

Žiemai galima palikti dekoratyvines žoles ir sausus astrų žiedynus. RHS rekomenduoja miskanto Miscanthus sinensis ‘Septemberrot’ nudžiūvusius lapus ir stiebus nukirpti pavasarį. Žiemą išlikusius augalų siluetus sutemus gali išryškinti 12 V kiemo apšvietimas.

Daugiamečiai dalijami, kai smulkėja žiedai, džiūsta kero vidurys ar augalas išgula (University of Illinois Extension): dauguma – pavasarį, bijūnai ir kai kurie vilkdalgiai – vasaros pabaigoje. Vienus daugiamečius gali reikėti dalyti kas 3–5 metus, kitus – tik kas 8–10 metų ar dar rečiau.

Kai šie sprendimai priimami kartu su vejos, laistymo ir apšvietimo planavimu, lašelinės linijos gali būti numatomos ten, kur augs daugiamečiai, o šviestuvai – ten, kur norima išryškinti gėlyną sutemus.

MB „Gerbūva“ yra kraštovaizdžio projektavimo ir lauko erdvių įrengimo įmonė, kurios komanda rengia aplinkos projektus ir juos įgyvendina privačiuose kiemuose bei viešosiose erdvėse. Aplinkos projekte gėlynas numatomas dendrologiniame plane, derinant jį su laistymo ir apšvietimo planais, todėl augalai, dirvos paruošimas ir mulčiavimas planuojami kartu su kitais kiemo darbais. Jei norite aptarti, koks gėlynas tiktų jūsų sklypui, kreipkitės konsultacijai dėl kiemo projekto.

Kiemo gėlyno idėjos: DUK

Kaip įrengti gėlyną prie namo, kuriam reikia mažai priežiūros?

Mažai priežiūros reikalaujantis gėlynas prie namo įrengiamas trimis žingsniais. Pirmiausia augalai parenkami pagal sklypo saulėtumą ir dirvožemį, kad reikėtų mažiau papildomo laistymo ir tręšimo.

• Augalai parenkami pagal sklypo saulėtumą ir dirvožemį.
• Mulčias slopina piktžoles, o žievės mulčias padeda ilgiau išlaikyti dirvos drėgmę. Geotekstilė naudojama tik prireikus.
• Lašelinis laistymas padeda augalams išgyventi vasaros sausras.

Grupinis sodinimas po 3–7 augalus ir pasikartojančios grupės gali palengvinti priežiūrą: tankiai suaugę daugiamečiai užstoja šviesą piktžolėms.

Ar gėlynas prie namo įtraukiamas į aplinkos projektą?

Taip, gėlynas prie namo gali būti aplinkos projekto dalis: jis pažymimas dendrologiniame plane kartu su kitais augalais, o jo laistymas ir apšvietimas, jei numatyti, pateikiami atskiruose laistymo ir apšvietimo planuose.

„Gerbūva“ rengia aplinkos projektus ir įgyvendina apželdinimo sprendinius. Projektavimo metu gali būti atliekama aplinkos analizė, funkcinis zonavimas, rengiamos 3D vizualizacijos ir 2D brėžiniai. Gėlyno kontūras, mulčias ir lašelinės linijos, jei numatytos, derinami su veja ir takais dar projektavimo etape.

Ar gėlynui prie namo reikia lašelinio laistymo, jei veja laistoma purkštukais?

Gėlynui prie namo dažnai verta numatyti atskirą lašelinio laistymo zoną, nes vejos purkštukai gali sudrėkinti žiedus bei lapus, o lašelinis laistymas tiekia vandenį tiesiai į augalų šaknų zoną.

Automatinėje „Hunter“ sistemoje veja ir gėlynas gali būti skirstomi į skirtingas zonas: rotaciniai ir statiniai purkštukai naudojami vejai, lašelinės linijos – augalams, o suderinamas valdiklis su lietaus ir dirvožemio drėgmės jutikliais leidžia reguliuoti laistymą pagal skirtingus poreikius. Plačiau apie tai: laistymo sistemos.

Lašelinės linijos paprastai klojamos po mulčiu, todėl laistymo zoną verta numatyti projekto etape, prieš įrengiant gėlyną.

Mažo kiemo apželdinimas pavyksta tada, kai kiekvienam kvadratiniam metrui numatoma aiški paskirtis: praėjimas, poilsis, žaluma ar danga, o ne paliekama neapibrėžta juosta tarp tvoros ir namo. Tokiame kieme klaidos matomos iš karto, nes nėra kur jų paslėpti: per platus krūmas užgožia taką, o siaura vejos juosta tampa našta pjaunant ir laistant.

Todėl sprendimai dėl zonų, galutinio augalų dydžio, vejos tipo, laistymo linijų ir 12 V apšvietimo priimami vienu metu, dar prieš pradedant darbus. Kabeliai ir lašelinės linijos planuojami prieš įrengiant dangas ir mulčiuojant, todėl vėlesnis jų įrengimas gali reikšti jau atliktų darbų ardymą.

Planavimo pagrindą sudaro sklypo sąlygų vertinimas, numatomas augalų dydis po 5–10 metų, vejos ir dangų santykis, apšvietimas, kuris sutemus gali vizualiai nutolinti kiemo ribas, ir Lietuvoje galiojantys augalų sodinimo atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos.

Kaip išnaudoti kiekvieną mažo kiemo kvadratinį metrą planuojant zonas?

Mažas kiemas išnaudojamas tada, kai pirmiausia įvertinamos sklypo sąlygos (reljefas, saulėtumas, dirvožemis, esami augalai), o tik po to plotas dalijamas į 2–3 aiškios paskirties zonas, o ne į daug smulkių kampelių.

Saulėtumas lemia zonų vietą. Saulėta pusė tinka vejai ir saulę mėgstantiems augalams, o šiaurinė ar pavėsinga pusė gali tikti dangai, poilsio kampui ar pavėsį toleruojantiems augalams. Dirvožemio tipas (smėlis, priemolis, molis) savo ruožtu lemia, ar reikės papildomo derlingo dirvožemio ir kaip dažnai laistyti.

Kodėl mažame plote zonų verta numatyti mažiau? Kiekvienai zonai reikia patogaus priėjimo ir pakankamai laisvos erdvės, todėl keturios zonos 100 m² kieme gali sukurti ankštumo įspūdį, o dvi zonos – poilsio ir žalumos – palieka daugiau vietos judėti.

Šie sprendimai fiksuojami aplinkos projekte: aplinkos analizė, funkcinis zonavimas, objekto išdėstymo 2D brėžinys ir fotorealistinė 3D vizualizacija leidžia įvertinti proporcijas dar prieš perkant augalus.

Mažą plotą verta kruopščiai suplanuoti.

Salforde (Anglija) atliktas tyrimas parodė, kad apželdinus maždaug 10 m² ploto priekinius kiemus gyventojų suvokiamas stresas sumažėjo, nors autoriai pabrėžia, kad priežastinio ryšio įrodyti negalima.

Kokius augalus sodinti mažame kieme, kad žaluma būtų vešli, bet neužgožtų erdvės?

Mažam kiemui tinka augalai, parinkti pagal saulėtumą, dirvožemį ir numatomą dydį po 5–10 metų, su paprasta, pasikartojančia augalų palete ir vienu ar dviem soliteriniais akcentais vietoj gausių skirtingų augalų grupių. Kansas State University Extension rekomenduoja mažose erdvėse naudoti pavienius išraiškingus augalus ar nedideles jų grupes, kurios sukuria akcentą neužgoždamos erdvės.

Dažna klaida – rinktis medį pagal tai, kaip jis atrodo sodinimo metu. RHS duomenimis, net maži dekoratyviniai medžiai laikui bėgant gali pasiekti 6–8 m ar daugiau, todėl svarbiausi kriterijai yra suaugusio medžio aukštis ir vainiko plotis. Padeda sklypo planas masteliu, kuriame pažymėtas numatomas suaugusio medžio vainiko dydis.

Siauros ir lėtai augančios rūšys pagal apytikslius RHS nurodomus dydžius:

• Amelanchier alnifolia ‘Obelisk’: apie 5 m aukščio, 1,2 m pločio.
• Cercidiphyllum japonicum ‘Rotfuchs’: apie 5 m aukščio, 1 m pločio.
• Malus ‘Adirondack’: apie 3 m aukščio, 1,5 m pločio.
• Pinus mugo ‘Ophir’: apie 0,5–1 m aukščio ir pločio.
• Juniperus procumbens ‘Nana’: apie 0,1–0,5 m aukščio ir 0,5–1 m pločio.

Dydžiai apytiksliai ir priklauso nuo augimo vietos, dirvožemio ir oro sąlygų.

Spalvos keičia erdvės pojūtį. Pagal kraštovaizdžio dizaino principus vėsios spalvos (mėlyna, violetinė) vizualiai tolsta ir gali sudaryti didesnio kiemo įspūdį, o ryškios šiltos spalvos (raudona, oranžinė) bei stambi tekstūra gali vizualiai mažinti erdvę. Pasikartojančios formos suteikia ritmą.

Tinkamas dirvos paruošimas ir mulčiavimas mažame plote gali sumažinti ravėjimo poreikį: pagal poreikį dirva pagerinama ir patręšiama, prireikus klojama geotekstilė, paviršius mulčiuojamas žieve ar akmenukais. Šie darbai yra projekto įgyvendinimo dalis, plačiau apie juos: augalų sodinimas. Prigijimas priklauso nuo oro sąlygų, dirvos ir laistymo, todėl jo garantuoti negalima.

Kaip sujungti namą, dangas ir augalus į vientisą mažo kiemo erdvę?

Mažame kieme namas dažniausiai yra didžiausias elementas, todėl fasado medžiagas ir spalvas verta atkartoti dangose, mulče ar augalų kompozicijose, o takus planuoti taip, kad jie patogiai jungtų įėjimą su terasa ir poilsio vieta.

Tiesus ir trumpas takas paprastai užima mažiau ploto: vingiuotas takas gali užimti daugiau kvadratinių metrų ir padalyti veją į sunkiai naudojamas juostas. Takų trasos pažymimos dangų plane.

Dendrologinis planas derinamas su dangų, laistymo ir apšvietimo planais viename projekte. Augalai nesodinami ten, kur numatytas takas ar inžinerinių tinklų trasos, todėl sumažėja poreikis vėliau persodinti augalus ir perkasti jau sutvarkytą teritoriją.

Atstumas nuo namo privačiame kieme pirmiausia yra projektavimo klausimas, tačiau būtina įvertinti ir taikomus teisės aktų reikalavimus. RHS („Trees near buildings“) nurodo, kad didelio vandens poreikio medžių (Chamaecyparis, Cupressus, Populus, Salix) dirvožemio džiovinimo įtaka gali siekti medžio aukštį atitinkantį atstumą, o mažo vandens poreikio medžių (Pinus, Picea, Abies, Larix) – paprastai neviršija pusės medžio aukščio. Pastatų pamatų sėdimo rizika dėl tokio poveikio aktualiausia susitraukiančiame molingame dirvožemyje.

Kaip 3D vizualizacijos sprendimai gali atrodyti įgyvendintame kieme, rodo įgyvendintų kiemų galerija.

Kokie kompozicijos ir apšvietimo sprendimai mažą kiemą padaro vizualiai erdvesnį?

Mažą kiemą vizualiai gali padidinti vienas pagrindinis akcentas vietoj kelių, simetrija ties įėjimu, vertikalūs elementai (laipiojantys augalai, koloniniai medeliai) vietoj plačių krūmų ir apšvietimas, kuris sutemus išryškina tolimiausius kiemo taškus.

Vertikalūs elementai padeda taupyti vietą: stačios, siauros formos augalai užima mažiau ploto, bet suteikia kompozicijai aukščio. Pagal Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles be kaimyno rašytinio sutikimo lianos sodinamos ne arčiau kaip 0,5 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Kompozicija ir apšvietimas numatomi dendrologiniame ir apšvietimo planuose, kad šviestuvų vietos būtų suderintos su augalų akcentais.

Kur mažame kieme dėti fokusinį tašką?

Fokusinį tašką (medelį, soliterinį krūmą, gėlyną ar apšviestą akcentą) verta įrengti toliau nuo pagrindinės žiūrėjimo vietos, kad žvilgsnis iš lango ar terasos kryptų per visą kiemą. Washington State University Extension rekomenduoja planuojant kraštovaizdį išryškinti norimus vaizdus ir įvertinti jų matomumą iš namo.

Keli akcentai mažame plote gali veikti priešingai: žvilgsnis krypsta į skirtingas puses ir kiemas gali atrodyti perkrautas. Vienas akcentas su aplink jį pasikartojančiais žemais augalais gali sukurti erdvės gylio įspūdį.

Pavyzdžiui, koloninis medelis ar formuojama pušis kiemo gale, prie jo – lašelinio laistymo linija ir vienas į lają nukreiptas 12 V šviestuvas.

Kaip 12 V kiemo apšvietimas keičia erdvės pojūtį sutemus?

12 V apšvietimas sutemus gali išryškinti ne visą kiemą, o kelis tolimesnius taškus: pagrindinį akcentą, takelio kraštą, medelio lają. Taip galima sukurti didesnio erdvės gylio įspūdį, todėl kiemas gali atrodyti erdvesnis.

Naudojami IP65 ir IP67 apsaugos klasių šviestuvai iš aliuminio ir stiklo, skleidžiantys 3000 K šiltai baltą šviesą. Šiltas tonas mažame kieme gali būti tinkamesnis už šaltą, nes padeda išryškinti augalų tekstūras ir dera su šilta namo vidaus šviesa pro langus.

Apšvietimo planas rengiamas kartu su dendrologiniu planu, kad kabeliai būtų pakloti prieš įrengiant veją ir sodinant augalus. Prieš įrengimą šviestuvų išdėstymą galima patikrinti sutemus, kieme laikinai išdėstant demonstracinius šviestuvus. Įrengtam 12 V kiemo apšvietimui suteikiama 3 metų garantija.

Kaip padalinti mažo kiemo plotą: veja ar grindinys?

Mažame kieme veją verta planuoti ten, kur ji bus naudojama: žaidimams, poilsiui ar praėjimui. Siauras, nenaudojamas juostas prie tvoros ar namo geriau skirti augalams, mulčiui ar dangai, nes 1 m pločio vejos juostą gali būti nepatogu pjauti ir laistyti.

Proporcijos veikia ir vizualiai. Vientisas vejos plotas gali atrodyti didesnis nei toks pat plotas, suskaidytas takais ir gėlynais, todėl grindinys dangų plane numatomas kaip funkcinis sprendimas, o ne kaip tuščios erdvės užpildas.

Pagrindo paruošimas lemia vejos kokybę. Sklypas išlyginamas, pašalinami akmenys, šaknys ir sena veja, prireikus papildomas tinkamu dirvožemiu ir gerinama jo struktūra. Paklojus ruloninę veją, ji voluojama, o esant poreikiui tinklas nuo kurmių įrengiamas prieš klojimą. Net nedideli pagrindo nelygumai gali išryškėti vejos paviršiuje.

Ruloninė ar sėjama veja: kas tinka mažam plotui?

Mažam plotui dažnai tinka ruloninė veja, nes ją paklojus iš karto gaunamas žalias, tankus vejos paviršius, kuriame paprastai būna mažiau piktžolių. Sėjamai vejai reikia daugiau laiko sudygti ir sutankėti, o pirmosiomis savaitėmis ją lengva pažeisti vaikštant, ypač kai mažame kieme nėra galimybės jos apeiti.

Pagrindiniai skirtumai:

• Laikas iki naudojimo: rulonine veja galima naudotis jai prigijus, o sėjamai vejai sutankėti reikia kelių savaičių ar ilgiau.
• Piktžolės pirmaisiais metais: tanki ruloninė veja paprastai geriau riboja piktžolių augimą.
• Jautrumas trypimui: naujai pasėta veja lengviau pažeidžiama vaikštant.
• Laistymas prigijimo metu: abiem reikia reguliaraus laistymo.

Ruloninė veja klojama kaip aplinkos projekto dalis.

Kaip suplanuoti laistymo zonas mažai vejai ir gėlynams?

Mažame kieme veją ir gėlynus paprastai verta laistyti atskiromis zonomis: vejai naudojami rotaciniai arba statiniai purkštukai, o augalams – lašelinės linijos, nes jų vandens poreikis ir laistymo dažnis skiriasi.

Colorado State University Extension (Fact Sheet 4.702) nurodo, kad lašelinio laistymo efektyvumas gali viršyti 90 %, o purkštuvinių sistemų – siekti 50–70 %. Tačiau faktinis efektyvumas priklauso ir nuo tinkamai parinkto laistymo grafiko. Lašelinės linijos tinka siauroms augalų juostoms, o atstumai tarp lašintuvų parenkami pagal dirvožemio savybes, augalų poreikius ir laistymo sistemos parametrus.

„Hunter“ sistemos valdikliai su lietaus ir dirvožemio drėgmės jutikliais gali koreguoti laistymą pagal jutiklių duomenis, o suderinamus valdiklius galima valdyti telefonu. Laistymo planas rengiamas kartu su aplinkos projektu, todėl automatinės laistymo sistemos linijos klojamos prieš įrengiant veją. Po įrengimo sistema prižiūrima ir paruošiama žiemai.

Mažame kieme veja, augalai, laistymas ir apšvietimas dalijasi ribotu plotu, todėl atskirai priimti sprendimai gali trukdyti vienas kitam. Kai lašelinės linijos, purkštukų zonos, medžių vietos, įvertinus suaugusių medžių lajų dydį, ir šviestuvų išdėstymas numatomi viename aplinkos projekte su 2D brėžiniais, sumažėja rizika, kad vėliau teks ardyti veją ar persodinti augalus.

MB „Gerbūva“ rengia aplinkos projektus ir juos įgyvendina: nuo sklypo analizės ir funkcinio zonavimo iki ruloninės vejos įrengimo, augalų sodinimo, „Hunter“ laistymo sistemų ir 12 V apšvietimo įrengimo visoje Lietuvoje. Jei turite nedidelį kiemą ir norite iš anksto sužinoti, ką jame verta numatyti, o ko atsisakyti, susisiekite konsultacijai ir aptarkite savo sklypo sąlygas su specialistais.

Mažo kiemo apželdinimas: DUK

Kada geriau pradėti mažo kiemo apželdinimą: pavasarį ar rudenį?

Apželdinimo laiką lemia trys veiksniai: kas sodinama (augalus su uždara šaknų sistema galima sodinti visą vegetacijos sezoną, o ruloninę veją kloti, kol dirva nesušalusi), dirvos drėgmė ir tai, ar prieš sodinimą dar reikia pakloti laistymo linijas bei apšvietimo kabelius.

Projektą ir brėžinius verta parengti žiemą, kad pavasarį būtų galima pradėti darbus. Rudenį augalus sodinti palanku dėl vėsesnių orų ir dažnesnio lietaus, tačiau ruloninę veją reikia pakloti pakankamai anksti, kad ji spėtų įsišaknyti iki šalčių. Augalų prigijimas priklauso nuo oro sąlygų, dirvožemio ir laistymo, todėl jo negalima besąlygiškai garantuoti.

Kokiu atstumu nuo kaimyno sklypo ribos galima sodinti medžius ir krūmus mažame kieme?

Pagal Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles, be kaimyno rašytinio sutikimo medžiai ir krūmai, galintys užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m, sodinami ne arčiau kaip 5 m nuo ribos šiaurinėje sklypo pusėje ir 3 m kitose pusėse. Augalai, užaugantys arba formuojami iki 3 m aukščio, sodinami ne arčiau kaip 2 m, o iki 2 m aukščio – ne arčiau kaip 1 m.

Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip 1 m nuo ribos: šiaurinėje pusėje ji formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose pusėse – iki 2 m. Lianos sodinamos ne arčiau kaip 0,5 m nuo ribos. Atstumai nuo pastatų sienų privačiame kieme vertinami pagal konkrečias sąlygas ir taikomus reikalavimus.

Todėl palei kaimyno tvorą galima planuoti žemesnius, iki 2–3 m formuojamus augalus, išlaikant jiems nustatytus atstumus, o aukštesnius medelius sodinti toliau nuo sklypo ribų.

Ką apima mažo kiemo aplinkos projektas nuo analizės iki įgyvendinimo?

Mažo kiemo aplinkos projektą sudaro keturios pagrindinės dalys: sklypo analizė, funkcinis zonavimas, fotorealistinės 3D vizualizacijos ir 2D brėžiniai (objektų išdėstymo, dangų, dendrologinis, laistymo ir apšvietimo planai). MB „Gerbūva“ taiko „Design + Build“ principą – rengia aplinkos projektą ir jį įgyvendina. Ruloninės vejos įrengimas, augalų sodinimas, „Hunter“ laistymo sistemos ir 12 V apšvietimo įrengimas planuojami kaip tarpusavyje suderinti darbai. Plačiau apie etapus: aplinkos projektavimas.

Nuo ko priklauso mažo kiemo apželdinimo kaina?

Mažo kiemo apželdinimo kainą lemia keturi pagrindiniai veiksniai: dirvos paruošimo apimtis (juodžemio atvežimas, senos vejos ir šaknų šalinimas), augalų dydis sodinimo metu, vejos tipas (ruloninė ar sėjama) ir tai, ar numatoma laistymo sistema bei apšvietimas. Mažame kieme įrangos ir augalų pasirinkimas gali turėti didesnę įtaką kainai nei pats plotas, todėl tiksli sąmata sudaroma įvertinus projektą ir numatytus darbus.

Ar gyvatvorė tinka mažam kiemui vietoj tvoros?

Taip, gyvatvorė gali tikti mažam kiemui vietoj tvoros, jei pasirenkami siauri, karpymą pakeliantys krūmai ir laikomasi 1 m atstumo nuo kaimyno sklypo ribos bei nustatytų aukščio ribų: iki 1,3 m šiaurinėje pusėje ir iki 2 m kitose pusėse. Plati, laisvai auganti gyvatvorė gali užimti 1–2 m pločio juostą.

Gyvatvorė numatoma dendrologiniame plane kartu su lašelinio laistymo linija, nes pirmaisiais metais jai reikia reguliaraus laistymo. Kitaip nei aklina tvora, gyvatvorė kiemo ribą vizualiai sušvelnina žaluma.

Kiemo apželdinimo idėjos – nuo vejos iki augalų kompozicijų vienoje kiemo erdvėje – geriausiai pasiteisina tada, kai jos atitinka konkretaus sklypo saulėtumą, dirvožemį ir reljefą. Tas pats vejos ir gėlyno derinys, kuris gražiai atrodo kaimyno kieme, molingoje ir pavėsingoje vietoje gali prastai augti.

Daugelis savininkų pirmiausia renkasi augalus iš katalogo ir ruloninę veją, o tik paskui aiškinasi, kodėl žolė po medžiais retėja, o laistymo purkštukai šlapina gėlyną. Dalis brangiai kainuojančių klaidų kieme kyla ne dėl netinkamų augalų, o dėl sprendimų, priimtų neįvertinus sklypo sąlygų.

Todėl prasminga iš anksto žinoti, kur vejai pakanka šviesos, kur ją geriau pakeisti augalų kompozicija, kuo skiriasi ruloninė veja nuo sėjamos ir kaip laistymo bei apšvietimo trasos derinamos su sklypo zonomis. Pravartu žinoti ir teisės aktuose nustatytus sodinimo atstumus nuo kaimyninio sklypo ribos, kurie priklauso nuo želdinių tipo ir aukščio.

Nuo ko pradėti kiemo apželdinimą: nuo sklypo sąlygų ar nuo norų sąrašo?

Kiemo apželdinimą verta pradėti nuo sklypo sąlygų: saulėtumo, dirvožemio ir reljefo, o norų sąrašą derinti prie jų, ne atvirkščiai. Veja, augalai ir laistymo poreikiai saulėtoje smėlingoje vietoje skiriasi nuo pavėsingos molingos vietos, todėl vienas universalus sprendimas visam sklypui retai pasiteisina.

Būtent šios sąlygos vertinamos atliekant aplinkos analizę – vieną pirmųjų aplinkos projekto etapų. Jos metu nustatomas sklypo apšvietimas skirtingu paros metu, pavėsio zonos nuo namo ir medžių, dirvožemio tipas, nuolydžiai ir vietos, kuriose po lietaus telkiasi vanduo. Šiais duomenimis remiamasi rengiant vėlesnius projekto brėžinius.

Norų sąrašas būtinas, bet jį verta derinti su sklypo sąlygomis. Atvira veja vaikams, gėlynas prie terasos, privatumas nuo kaimynų – visi šie norai įgyvendinami atsižvelgiant į sklypo sąlygas. Pavyzdžiui, noras turėti veją šiaurinėje pavėsingoje pusėje susiduria su tuo, kad net pavėsiui atspariems vejos mišiniams smulkiųjų eraičinų pagrindu, University of Illinois Extension duomenimis, paprastai reikia bent 2 valandų tiesioginės saulės per dieną. Jei saulės mažiau, toje vietoje veją galima pakeisti dirvadengiais augalais arba mulčiu.

Taip susidaro grandinė: sąlyga, sprendimas, brėžinys. Laikantis šios sekos, aplinkos projektavimo etapas padeda užsakovui įvertinti, kuri idėja gali pasiteisinti jo kieme, dar prieš pradedant įrengimo darbus.

Kaip suskirstyti kiemo erdvę į zonas: kur veja, o kur augalų kompozicijos?

Kiemo zonavimas remiasi funkcija ir sklypo sąlygomis: atvira veja planuojama ten, kur pakanka saulės ir numatomas intensyvesnis judėjimas, o augalų kompozicijos – ten, kur veja augtų prastai arba reikia uždangos. Tokios vietos gali būti pavėsis po medžiais, sklypo pakraščiai, juosta prie namo pamatų ir šlaitai.

Trys pagrindinės zonos gali veikti kaip viena visuma. Atvira vejos zona jungia erdvę, augalų kompozicijų juostos iš dekoratyvinių krūmų, medelių ir gėlynų ją įrėmina ir pridengia pakraščius, o poilsio vieta sieja abi zonas. Takų ir terasų vietos čia svarbios planuojant erdvę: jos padeda nustatyti vejos ribas ir purkštukų bei šviestuvų išdėstymą.

Ar konkreti vieta tinka vejai, ar augalų kompozicijai, kraštovaizdžio projektuotojai sprendžia pagal kelis kriterijus:

• Saulėtumas: vejai paprastai reikia pakankamai saulės, o kai kurie dirvadengiai augalai geriau toleruoja pavėsį.
• Vaikščiojimo intensyvumas: dažnai mindomoms zonoms gali reikėti atsparesnės vejos arba takų dangos.
• Dirvos drėgmė ir nuolydis: užmirkstančios vietos ir statūs šlaitai gali būti tinkamesni specialiai parinktiems augalams.
• Pjovimo patogumas: siauros ir kampuotos vejos juostos apsunkina priežiūrą.
• Vaizdas iš namo langų: kompozicijos planuojamos ten, kur jos matomos kasdien.

Toliau šis zonavimas perkeliamas į 2D objektų išdėstymo brėžinį ir 3D vizualizaciją. Užsakovas gali įvertinti vejos ir kompozicijų proporcijas prieš darbus ir koreguoti jas projektavimo etape, o ne jau pasodinus augalus. Kaip tai atrodo baigtuose kiemuose, rodo įgyvendintų kiemų galerija.

Ruloninė ar sėjama veja: kuri tinka jūsų kiemo apželdinimo idėjai?

Ruloninė veja tinka, kai žalia danga reikalinga per kelias dienas ir kiemu norima naudotis dar tą patį sezoną, o sėjama veja – kai yra laiko laukti sudygimo ir sutankėjimo. Abiem atvejais rezultatas priklauso nuo oro sąlygų, dirvos ir laistymo.

Skirtumai išryškėja trijose srityse. Sėjama veja paprastai sudygsta per 1–2 savaites, tačiau jai sutankėti reikia daugiau laiko, o tuo metu gali dygti ir piktžolės. Ruloninė veja uždengia paviršių iš karto, tačiau pirmosiomis savaitėmis ją reikia reguliariai laistyti pagal oro sąlygas. Pagrindas abiem atvejais ruošiamas vienodai kruopščiai.

RHS (Royal Horticultural Society) duomenimis, paklota velėna laistoma taip, kad vanduo persunktų ją kiaurai, nes sudrėkinus tik paviršių gali formuotis seklios šaknys. Pirmą kartą pjaunama aukštai nustatytais vejapjovės peiliais, kai velėna įsišaknija, paprastai maždaug po trijų savaičių, patikrinus, ar patraukta velėna lengvai neatsikelia. Dėl to laistymo sistemą verta suplanuoti prieš klojimą.

Kaip paruošiamas pagrindas ruloninei vejai?

Pagrindas ruošiamas išlyginant sklypą, pašalinant akmenis, šaknis ir seną veją, prireikus papildant tinkamu derlingu dirvožemiu ir gerinant jo struktūrą. Paklota veja lengvai voluojama, kad velėna gerai priglustų prie dirvos, o esant poreikiui prieš klojimą įrengiamas tinklas nuo kurmių.

Darbų eiga (purenimo gylis ir dirvos sutankinimas pagal RHS):

• Sklypas išlyginamas, pašalinami akmenys, šaknys ir sena veja.
• Dirva sukasama arba sufrezuojama 20–25 cm gyliu, kad būtų pašalintas suslėgimas.
• Esant poreikiui klojamas tinklas nuo kurmių, papildoma derlingu dirvožemiu ir gerinama dirvos struktūra.
• Dirva paliekama nusistovėti.
• Paviršius sutvirtinamas mindant smulkiais žingsniais keliomis kryptimis ir kelis kartus išgrėbiamas.
• Paklojus velėną, ji lengvai voluojama.

Nepašalintos šaknys ir sena veja po velėna gali sudaryti nelygų sluoksnį, trukdantį jai gerai priglusti prie dirvos ir tolygiai įsišaknyti. Todėl ruloninės vejos įrengimas prasideda nuo pagrindo paruošimo, o ne nuo rulonų klojimo. Priežiūra po įrengimo, įskaitant pjovimą, priklauso nuo susitarimo su paslaugos teikėju.

Kokios augalų kompozicijos tinka pagal kiemo saulėtumą ir dirvožemį?

Augalai parenkami pagal sklypo saulėtumą, dirvožemį ir dizaino sprendinius, o kompozicija planuojama principu „sąlyga → sprendimas“, o ne pasirenkama iš katalogo.

Praktikoje tai atrodo taip:

• Saulėta ir sausa vieta: saulę bei sausrą toleruojantys dekoratyviniai krūmai ir daugiamečių gėlynas.
• Pavėsis po medžiais, kur veja nyksta: pavėsį toleruojantys dirvadengiai augalai, paparčiai ar miško augalai ir mulčias vietoje vejos (University of Illinois Extension rekomendacija).
• Sklypo riba: gyvatvorė arba krūmų juosta privatumui nuo kaimynų užtikrinti.
• Molinga ir drėgna vieta: drėgmę toleruojantys augalai arba dirvos struktūros gerinimas prieš sodinant.

Pati kompozicija dėliojama aukščių sluoksniais: medeliai, krūmai, gėlynas, dirvadengiai augalai. Augalai taip pat grupuojami pagal panašų vandens ir saulės poreikį. Tai atitinka EPA WaterSense hidrozonų principą: vienoje laistymo zonoje panašaus vandens poreikio augalai laistomi pagal bendrą režimą.

Medžiai kieme turi ir ekonominę vertę. Remiantis University of Washington apžvelgtais JAV tyrimais, didesni medžiai kiemuose ir palei gatves gali būti siejami su 3–15 % didesne būsto verte.

Kaip sodinimo technika lemia augalų kompozicijos išvaizdą?

Kompozicijos išvaizdą po metų lemia augalų parinkimas ir sodinimo technika: pagal poreikį gerinama dirva, prireikus naudojama geotekstilė, mulčiuojama žieve ar akmenukais.

Pagal Clemson Cooperative Extension ir RHS rekomendacijas medžiui duobė kasama ne gilesnė už šaknų gumulą ir 2–3 kartus platesnė, dugnas nepurenamas, šaknų kaklelis lieka dirvos paviršiaus lygyje, o paviršius mulčiuojamas 5–7,5 cm sluoksniu, neapipilant kamieno pagrindo. Per gilus pasodinimas yra viena iš dažnų medžių neprigijimo priežasčių, todėl vazonuose augintiems medžiams pašalinamas perteklinis substratas virš šaknų kaklelio.

Aplink naujai pasodintą medį RHS pataria palikti bent 1,2 m skersmens ratą be vejos ir piktžolių, nes veja konkuruoja su medžiu dėl vandens ir maisto medžiagų, o didesni medžiai gali įsitvirtinti per trejus metus ar ilgiau. Vejos riba dendrologiniame plane numatoma taip, kad šis ratas liktų laisvas.

Geotekstilė slopina piktžolių augimą ir padeda atskirti mulčią nuo dirvožemio, o mulčias mažina drėgmės garavimą. Šių medžiagų naudojimą pagal poreikį apima augalų sodinimo darbai.

Kaip vienoje kiemo erdvėje suderinti veją, augalus, laistymą ir apšvietimą?

Veja, augalai, laistymas ir apšvietimas suderinami tada, kai dendrologinis, laistymo ir apšvietimo planai rengiami kartu kaip vieno aplinkos projekto brėžiniai. Purkštukų, lašelinių linijų ir kabelių trasos priklauso nuo to, kur baigiasi veja ir prasideda augalų kompozicija, todėl pakeitus vieną planą gali tekti koreguoti ir kitus.

Laistymas skirstomas į zonas pagal augalų vandens poreikį ir laistymo būdą: vejai naudojami rotaciniai arba statiniai purkštukai, augalų kompozicijoms – lašelinės linijos. Suderinami „Hunter“ valdikliai su lietaus ir dirvožemio drėgmės jutikliais leidžia kiekvienai zonai nustatyti skirtingą laistymo režimą, o naudojant „Hydrawise“ sistemą laistymą galima valdyti telefonu. EPA WaterSense nurodo, kad kiekvienos hidrozonos laistymo režimas turi būti pritaikytas pagal purkštukų tipą, saulės ar pavėsio sąlygas ir augalų rūšis. Molingose dirvose ir šlaituose laistymą rekomenduojama skaidyti į trumpus intervalus su pertraukomis, kad vanduo spėtų susigerti ir nenutekėtų paviršiumi.

Lašelinės sistemos, EPA WaterSense duomenimis, gali sunaudoti 20–50 % mažiau vandens nei įprasti purkštuvai, o laistyti rekomenduojama ne vidurdienį. Taip suplanuota automatinė laistymo sistema tampa dendrologinio plano tęsiniu. Vamzdynai klojami prieš vejos įrengimą ir augalų sodinimą, nes vėlesni kasimo darbai gali pažeisti velėną ir augalų šaknis.

Tas pats galioja apšvietimui. 12 V kiemo apšvietimas planuojamas kartu su dendrologiniu planu: IP65 ir IP67 apsaugos klasių šviestuvai iš aliuminio ir stiklo, skleidžiantys 3000 K šiltai baltą šviesą, įrengiami prie medelių ir augalų kompozicijų, atsižvelgiant į tai, kaip jie augs per kelerius metus. Išdėstymą galima patikrinti sutemus, kieme laikinai išdėstant demonstracinius šviestuvus, o įrengtam apšvietimui suteikiama 3 metų garantija.

Ar verta po metų kasti prigijusią velėną dėl vieno kabelio? Būtent dėl šios priežasties „Gerbūva“ vejos, augalų kompozicijų, laistymo ir apšvietimo sprendimus gali įgyvendinti kaip vieno aplinkos projekto dalis pagal „Design + Build“ principą: ta pati komanda parengia brėžinius ir įgyvendina projektą.

Kiemo apželdinimo idėjos tampa veikiančia erdve tada, kai veja, augalų kompozicijos, laistymas ir apšvietimas nuo pat pradžių planuojami kaip vienas aplinkos projektas, o ne kaip atskiri darbai skirtingais metais. MB „Gerbūva“, kraštovaizdžio projektavimo ir lauko erdvių įrengimo įmonė, rengia aplinkos projektus ir juos įgyvendina privačiuose kiemuose bei viešosiose erdvėse, todėl dendrologinis, laistymo ir apšvietimo planai gali būti derinami tarpusavyje dar brėžiniuose.

Jei jau turite kiemą ir pirmąsias idėjas, ar žinote, kur baigsis veja ir prasidės gėlynas? Nuo šio klausimo verta pradėti konsultaciją dėl aplinkos projekto: aptarsime sklypo saulėtumą, dirvožemį ir jūsų poreikius, o tada parodysime, kaip visus sprendimus galima sujungti į vieną įgyvendinamą projektą.

Kiemo apželdinimo idėjos: DUK

Kada kloti ruloninę veją ir sodinti augalus kieme, kad jie prigytų?

Ruloninės vejos klojimo ir augalų sodinimo laikas kieme priklauso nuo dirvos temperatūros, drėgmės sąlygų ir galimybės laistyti iš karto po darbų. Prigijimas nėra garantuotas – jį lemia oro sąlygos, dirva ir laistymas pirmosiomis savaitėmis. Todėl sodinimo ir klojimo data aplinkos projekte derinama su laistymo sistemos įrengimu, kad veja ir augalai būtų palaistyti tą pačią dieną.

Kokiu atstumu nuo kaimyno sklypo ribos galima sodinti medžius ir krūmus kieme?

Pagal Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles (aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-717, redakcija nuo 2022-01-20) be kaimyno rašytinio sutikimo medžiai ir krūmai, galintys užaugti aukštesni nei 3 m arba formuojami aukštesni nei 3 m, sodinami ne arčiau kaip 5 m nuo ribos šiaurinėje sklypo pusėje ir 3 m kitose pusėse. Augalams, galintiems užaugti 2–3 m arba formuojamiems iki 3 m aukščio, taikomas 2 m atstumas, iki 2 m aukščio – 1 m, gyvatvorei – 1 m (šiaurinėje pusėje formuojama iki 1,3 m, kitose – iki 2 m), lianoms – 0,5 m.

Privačiame sklype pagal šias taisykles privaloma laikytis atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, lianų sodinimo prie su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinių reikalavimų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Reikalavimai sodinti medžius ne arčiau kaip 5 m, o krūmus – 1,5 m nuo pastatų sienų taikomi viešiesiems želdynams ir valstybinės žemės viešosioms erdvėms, o privačiame kieme šie atstumai gali būti projektavimo orientyras. Atstumai pažymimi dendrologiniame plane, kad vėliau nereikėtų persodinti augalų.

Ar reikia tinklo nuo kurmių po rulonine veja?

Ne, tinklas nuo kurmių po rulonine veja reikalingas ne visada: jį verta įrengti, kai sklype matomi kurmių veiklos požymiai arba jie aktyvūs kaimyniniuose sklypuose. Tinklas klojamas ruošiant pagrindą, prieš užpilant viršutinį dirvožemio sluoksnį, todėl sprendimas priimamas iki vejos klojimo. Vėliau tinklo įrengti neardant prigijusios velėnos nepavyks, tad jo poreikis įvertinamas dar analizuojant sklypo sąlygas.

Ar kiemo veją, augalų sodinimą, laistymą ir apšvietimą galima užsisakyti kaip vieną aplinkos projektą?

Taip, MB „Gerbūva“ vejos įrengimą, augalų sodinimą, laistymo sistemą ir kiemo apšvietimą gali įgyvendinti kaip vieno aplinkos projekto dalis pagal „Design + Build“ procesą, kai ta pati komanda parengia projektą ir jį įgyvendina. Projektavimo procesą sudaro aplinkos analizė, funkcinis zonavimas, fotorealistinės 3D vizualizacijos ir 2D brėžiniai: objekto išdėstymo, dangų, dendrologinis, laistymo ir apšvietimo planai. Dėl galimybės šiuos darbus užsisakyti atskirai reikėtų teirautis įmonės.

Ar automatinis laistymas tinka augalų kompozicijoms, ar tik vejai?

Automatinė laistymo sistema tinka ir augalų kompozicijoms: joms klojamos lašelinės linijos, o vejai montuojami rotaciniai arba statiniai purkštukai. Veja ir augalų kompozicijos skirstomos į atskiras laistymo zonas. Valdikliai leidžia kiekvienai zonai nustatyti skirtingą laistymo režimą, o lietaus ir dirvožemio drėgmės jutikliai padeda išvengti perteklinio laistymo. Pagal EPA WaterSense orientyrą želdynams gali reikėti apie 25 mm vandens per savaitę kartu su krituliais (apie 25 l/m²), tačiau poreikis priklauso nuo oro sąlygų, augalų ir dirvožemio. Prieš žiemą sistema paruošiama šalčiams.

Ar aplinkos projekte numatomos takų ir terasų vietos, jei norite tik vejos ir augalų?

Taip, aplinkos projekto 2D brėžiniuose (objekto išdėstymo ir dangų planuose) gali būti numatomos takų ir terasų vietos net tada, kai planuojama įrengti tik veją ir pasodinti augalus, nes šios vietos lemia vejos ribas bei laistymo ir apšvietimo išdėstymą. Takų ir terasų vietos numatomos pagal sklypo poreikius, o kiemo zonavimas aptariamas konsultacijos metu.