Mažo kiemo apželdinimas pavyksta tada, kai kiekvienam kvadratiniam metrui numatoma aiški paskirtis: praėjimas, poilsis, žaluma ar danga, o ne paliekama neapibrėžta juosta tarp tvoros ir namo. Tokiame kieme klaidos matomos iš karto, nes nėra kur jų paslėpti: per platus krūmas užgožia taką, o siaura vejos juosta tampa našta pjaunant ir laistant.
Todėl sprendimai dėl zonų, galutinio augalų dydžio, vejos tipo, laistymo linijų ir 12 V apšvietimo priimami vienu metu, dar prieš pradedant darbus. Kabeliai ir lašelinės linijos planuojami prieš įrengiant dangas ir mulčiuojant, todėl vėlesnis jų įrengimas gali reikšti jau atliktų darbų ardymą.
Planavimo pagrindą sudaro sklypo sąlygų vertinimas, numatomas augalų dydis po 5–10 metų, vejos ir dangų santykis, apšvietimas, kuris sutemus gali vizualiai nutolinti kiemo ribas, ir Lietuvoje galiojantys augalų sodinimo atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kaip išnaudoti kiekvieną mažo kiemo kvadratinį metrą planuojant zonas?
Mažas kiemas išnaudojamas tada, kai pirmiausia įvertinamos sklypo sąlygos (reljefas, saulėtumas, dirvožemis, esami augalai), o tik po to plotas dalijamas į 2–3 aiškios paskirties zonas, o ne į daug smulkių kampelių.
Saulėtumas lemia zonų vietą. Saulėta pusė tinka vejai ir saulę mėgstantiems augalams, o šiaurinė ar pavėsinga pusė gali tikti dangai, poilsio kampui ar pavėsį toleruojantiems augalams. Dirvožemio tipas (smėlis, priemolis, molis) savo ruožtu lemia, ar reikės papildomo derlingo dirvožemio ir kaip dažnai laistyti.
Kodėl mažame plote zonų verta numatyti mažiau? Kiekvienai zonai reikia patogaus priėjimo ir pakankamai laisvos erdvės, todėl keturios zonos 100 m² kieme gali sukurti ankštumo įspūdį, o dvi zonos – poilsio ir žalumos – palieka daugiau vietos judėti.
Šie sprendimai fiksuojami aplinkos projekte: aplinkos analizė, funkcinis zonavimas, objekto išdėstymo 2D brėžinys ir fotorealistinė 3D vizualizacija leidžia įvertinti proporcijas dar prieš perkant augalus.
Mažą plotą verta kruopščiai suplanuoti.
Salforde (Anglija) atliktas tyrimas parodė, kad apželdinus maždaug 10 m² ploto priekinius kiemus gyventojų suvokiamas stresas sumažėjo, nors autoriai pabrėžia, kad priežastinio ryšio įrodyti negalima.
Kokius augalus sodinti mažame kieme, kad žaluma būtų vešli, bet neužgožtų erdvės?
Mažam kiemui tinka augalai, parinkti pagal saulėtumą, dirvožemį ir numatomą dydį po 5–10 metų, su paprasta, pasikartojančia augalų palete ir vienu ar dviem soliteriniais akcentais vietoj gausių skirtingų augalų grupių. Kansas State University Extension rekomenduoja mažose erdvėse naudoti pavienius išraiškingus augalus ar nedideles jų grupes, kurios sukuria akcentą neužgoždamos erdvės.
Dažna klaida – rinktis medį pagal tai, kaip jis atrodo sodinimo metu. RHS duomenimis, net maži dekoratyviniai medžiai laikui bėgant gali pasiekti 6–8 m ar daugiau, todėl svarbiausi kriterijai yra suaugusio medžio aukštis ir vainiko plotis. Padeda sklypo planas masteliu, kuriame pažymėtas numatomas suaugusio medžio vainiko dydis.
Siauros ir lėtai augančios rūšys pagal apytikslius RHS nurodomus dydžius:
- Amelanchier alnifolia ‘Obelisk’: apie 5 m aukščio, 1,2 m pločio.
- Cercidiphyllum japonicum ‘Rotfuchs’: apie 5 m aukščio, 1 m pločio.
- Malus ‘Adirondack’: apie 3 m aukščio, 1,5 m pločio.
- Pinus mugo ‘Ophir’: apie 0,5–1 m aukščio ir pločio.
- Juniperus procumbens ‘Nana’: apie 0,1–0,5 m aukščio ir 0,5–1 m pločio.
Dydžiai apytiksliai ir priklauso nuo augimo vietos, dirvožemio ir oro sąlygų.
Spalvos keičia erdvės pojūtį. Pagal kraštovaizdžio dizaino principus vėsios spalvos (mėlyna, violetinė) vizualiai tolsta ir gali sudaryti didesnio kiemo įspūdį, o ryškios šiltos spalvos (raudona, oranžinė) bei stambi tekstūra gali vizualiai mažinti erdvę. Pasikartojančios formos suteikia ritmą.
Tinkamas dirvos paruošimas ir mulčiavimas mažame plote gali sumažinti ravėjimo poreikį: pagal poreikį dirva pagerinama ir patręšiama, prireikus klojama geotekstilė, paviršius mulčiuojamas žieve ar akmenukais. Šie darbai yra projekto įgyvendinimo dalis, plačiau apie juos: augalų sodinimas. Prigijimas priklauso nuo oro sąlygų, dirvos ir laistymo, todėl jo garantuoti negalima.
Kaip sujungti namą, dangas ir augalus į vientisą mažo kiemo erdvę?
Mažame kieme namas dažniausiai yra didžiausias elementas, todėl fasado medžiagas ir spalvas verta atkartoti dangose, mulče ar augalų kompozicijose, o takus planuoti taip, kad jie patogiai jungtų įėjimą su terasa ir poilsio vieta.
Tiesus ir trumpas takas paprastai užima mažiau ploto: vingiuotas takas gali užimti daugiau kvadratinių metrų ir padalyti veją į sunkiai naudojamas juostas. Takų trasos pažymimos dangų plane.
Dendrologinis planas derinamas su dangų, laistymo ir apšvietimo planais viename projekte. Augalai nesodinami ten, kur numatytas takas ar inžinerinių tinklų trasos, todėl sumažėja poreikis vėliau persodinti augalus ir perkasti jau sutvarkytą teritoriją.
Atstumas nuo namo privačiame kieme pirmiausia yra projektavimo klausimas, tačiau būtina įvertinti ir taikomus teisės aktų reikalavimus. RHS („Trees near buildings“) nurodo, kad didelio vandens poreikio medžių (Chamaecyparis, Cupressus, Populus, Salix) dirvožemio džiovinimo įtaka gali siekti medžio aukštį atitinkantį atstumą, o mažo vandens poreikio medžių (Pinus, Picea, Abies, Larix) – paprastai neviršija pusės medžio aukščio. Pastatų pamatų sėdimo rizika dėl tokio poveikio aktualiausia susitraukiančiame molingame dirvožemyje.
Kaip 3D vizualizacijos sprendimai gali atrodyti įgyvendintame kieme, rodo įgyvendintų kiemų galerija.
Kokie kompozicijos ir apšvietimo sprendimai mažą kiemą padaro vizualiai erdvesnį?
Mažą kiemą vizualiai gali padidinti vienas pagrindinis akcentas vietoj kelių, simetrija ties įėjimu, vertikalūs elementai (laipiojantys augalai, koloniniai medeliai) vietoj plačių krūmų ir apšvietimas, kuris sutemus išryškina tolimiausius kiemo taškus.
Vertikalūs elementai padeda taupyti vietą: stačios, siauros formos augalai užima mažiau ploto, bet suteikia kompozicijai aukščio. Pagal Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles be kaimyno rašytinio sutikimo lianos sodinamos ne arčiau kaip 0,5 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kompozicija ir apšvietimas numatomi dendrologiniame ir apšvietimo planuose, kad šviestuvų vietos būtų suderintos su augalų akcentais.
Kur mažame kieme dėti fokusinį tašką?
Fokusinį tašką (medelį, soliterinį krūmą, gėlyną ar apšviestą akcentą) verta įrengti toliau nuo pagrindinės žiūrėjimo vietos, kad žvilgsnis iš lango ar terasos kryptų per visą kiemą. Washington State University Extension rekomenduoja planuojant kraštovaizdį išryškinti norimus vaizdus ir įvertinti jų matomumą iš namo.
Keli akcentai mažame plote gali veikti priešingai: žvilgsnis krypsta į skirtingas puses ir kiemas gali atrodyti perkrautas. Vienas akcentas su aplink jį pasikartojančiais žemais augalais gali sukurti erdvės gylio įspūdį.
Pavyzdžiui, koloninis medelis ar formuojama pušis kiemo gale, prie jo – lašelinio laistymo linija ir vienas į lają nukreiptas 12 V šviestuvas.
Kaip 12 V kiemo apšvietimas keičia erdvės pojūtį sutemus?
12 V apšvietimas sutemus gali išryškinti ne visą kiemą, o kelis tolimesnius taškus: pagrindinį akcentą, takelio kraštą, medelio lają. Taip galima sukurti didesnio erdvės gylio įspūdį, todėl kiemas gali atrodyti erdvesnis.
Naudojami IP65 ir IP67 apsaugos klasių šviestuvai iš aliuminio ir stiklo, skleidžiantys 3000 K šiltai baltą šviesą. Šiltas tonas mažame kieme gali būti tinkamesnis už šaltą, nes padeda išryškinti augalų tekstūras ir dera su šilta namo vidaus šviesa pro langus.
Apšvietimo planas rengiamas kartu su dendrologiniu planu, kad kabeliai būtų pakloti prieš įrengiant veją ir sodinant augalus. Prieš įrengimą šviestuvų išdėstymą galima patikrinti sutemus, kieme laikinai išdėstant demonstracinius šviestuvus. Įrengtam 12 V kiemo apšvietimui suteikiama 3 metų garantija.
Kaip padalinti mažo kiemo plotą: veja ar grindinys?
Mažame kieme veją verta planuoti ten, kur ji bus naudojama: žaidimams, poilsiui ar praėjimui. Siauras, nenaudojamas juostas prie tvoros ar namo geriau skirti augalams, mulčiui ar dangai, nes 1 m pločio vejos juostą gali būti nepatogu pjauti ir laistyti.
Proporcijos veikia ir vizualiai. Vientisas vejos plotas gali atrodyti didesnis nei toks pat plotas, suskaidytas takais ir gėlynais, todėl grindinys dangų plane numatomas kaip funkcinis sprendimas, o ne kaip tuščios erdvės užpildas.
Pagrindo paruošimas lemia vejos kokybę. Sklypas išlyginamas, pašalinami akmenys, šaknys ir sena veja, prireikus papildomas tinkamu dirvožemiu ir gerinama jo struktūra. Paklojus ruloninę veją, ji voluojama, o esant poreikiui tinklas nuo kurmių įrengiamas prieš klojimą. Net nedideli pagrindo nelygumai gali išryškėti vejos paviršiuje.
Ruloninė ar sėjama veja: kas tinka mažam plotui?
Mažam plotui dažnai tinka ruloninė veja, nes ją paklojus iš karto gaunamas žalias, tankus vejos paviršius, kuriame paprastai būna mažiau piktžolių. Sėjamai vejai reikia daugiau laiko sudygti ir sutankėti, o pirmosiomis savaitėmis ją lengva pažeisti vaikštant, ypač kai mažame kieme nėra galimybės jos apeiti.
Pagrindiniai skirtumai:
- Laikas iki naudojimo: rulonine veja galima naudotis jai prigijus, o sėjamai vejai sutankėti reikia kelių savaičių ar ilgiau.
- Piktžolės pirmaisiais metais: tanki ruloninė veja paprastai geriau riboja piktžolių augimą.
- Jautrumas trypimui: naujai pasėta veja lengviau pažeidžiama vaikštant.
- Laistymas prigijimo metu: abiem reikia reguliaraus laistymo.
Ruloninė veja klojama kaip aplinkos projekto dalis.
Kaip suplanuoti laistymo zonas mažai vejai ir gėlynams?
Mažame kieme veją ir gėlynus paprastai verta laistyti atskiromis zonomis: vejai naudojami rotaciniai arba statiniai purkštukai, o augalams – lašelinės linijos, nes jų vandens poreikis ir laistymo dažnis skiriasi.
Colorado State University Extension (Fact Sheet 4.702) nurodo, kad lašelinio laistymo efektyvumas gali viršyti 90 %, o purkštuvinių sistemų – siekti 50–70 %. Tačiau faktinis efektyvumas priklauso ir nuo tinkamai parinkto laistymo grafiko. Lašelinės linijos tinka siauroms augalų juostoms, o atstumai tarp lašintuvų parenkami pagal dirvožemio savybes, augalų poreikius ir laistymo sistemos parametrus.
„Hunter“ sistemos valdikliai su lietaus ir dirvožemio drėgmės jutikliais gali koreguoti laistymą pagal jutiklių duomenis, o suderinamus valdiklius galima valdyti telefonu. Laistymo planas rengiamas kartu su aplinkos projektu, todėl automatinės laistymo sistemos linijos klojamos prieš įrengiant veją. Po įrengimo sistema prižiūrima ir paruošiama žiemai.
Mažame kieme veja, augalai, laistymas ir apšvietimas dalijasi ribotu plotu, todėl atskirai priimti sprendimai gali trukdyti vienas kitam. Kai lašelinės linijos, purkštukų zonos, medžių vietos, įvertinus suaugusių medžių lajų dydį, ir šviestuvų išdėstymas numatomi viename aplinkos projekte su 2D brėžiniais, sumažėja rizika, kad vėliau teks ardyti veją ar persodinti augalus.
MB „Gerbūva“ rengia aplinkos projektus ir juos įgyvendina: nuo sklypo analizės ir funkcinio zonavimo iki ruloninės vejos įrengimo, augalų sodinimo, „Hunter“ laistymo sistemų ir 12 V apšvietimo įrengimo visoje Lietuvoje. Jei turite nedidelį kiemą ir norite iš anksto sužinoti, ką jame verta numatyti, o ko atsisakyti, susisiekite konsultacijai ir aptarkite savo sklypo sąlygas su specialistais.
Mažo kiemo apželdinimas: DUK
Kada geriau pradėti mažo kiemo apželdinimą: pavasarį ar rudenį?
Apželdinimo laiką lemia trys veiksniai: kas sodinama (augalus su uždara šaknų sistema galima sodinti visą vegetacijos sezoną, o ruloninę veją kloti, kol dirva nesušalusi), dirvos drėgmė ir tai, ar prieš sodinimą dar reikia pakloti laistymo linijas bei apšvietimo kabelius.
Projektą ir brėžinius verta parengti žiemą, kad pavasarį būtų galima pradėti darbus. Rudenį augalus sodinti palanku dėl vėsesnių orų ir dažnesnio lietaus, tačiau ruloninę veją reikia pakloti pakankamai anksti, kad ji spėtų įsišaknyti iki šalčių. Augalų prigijimas priklauso nuo oro sąlygų, dirvožemio ir laistymo, todėl jo negalima besąlygiškai garantuoti.
Kokiu atstumu nuo kaimyno sklypo ribos galima sodinti medžius ir krūmus mažame kieme?
Pagal Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles, be kaimyno rašytinio sutikimo medžiai ir krūmai, galintys užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m, sodinami ne arčiau kaip 5 m nuo ribos šiaurinėje sklypo pusėje ir 3 m kitose pusėse. Augalai, užaugantys arba formuojami iki 3 m aukščio, sodinami ne arčiau kaip 2 m, o iki 2 m aukščio – ne arčiau kaip 1 m.
Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip 1 m nuo ribos: šiaurinėje pusėje ji formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose pusėse – iki 2 m. Lianos sodinamos ne arčiau kaip 0,5 m nuo ribos. Atstumai nuo pastatų sienų privačiame kieme vertinami pagal konkrečias sąlygas ir taikomus reikalavimus.
Todėl palei kaimyno tvorą galima planuoti žemesnius, iki 2–3 m formuojamus augalus, išlaikant jiems nustatytus atstumus, o aukštesnius medelius sodinti toliau nuo sklypo ribų.
Ką apima mažo kiemo aplinkos projektas nuo analizės iki įgyvendinimo?
Mažo kiemo aplinkos projektą sudaro keturios pagrindinės dalys: sklypo analizė, funkcinis zonavimas, fotorealistinės 3D vizualizacijos ir 2D brėžiniai (objektų išdėstymo, dangų, dendrologinis, laistymo ir apšvietimo planai). MB „Gerbūva“ taiko „Design + Build“ principą – rengia aplinkos projektą ir jį įgyvendina. Ruloninės vejos įrengimas, augalų sodinimas, „Hunter“ laistymo sistemos ir 12 V apšvietimo įrengimas planuojami kaip tarpusavyje suderinti darbai. Plačiau apie etapus: aplinkos projektavimas.
Nuo ko priklauso mažo kiemo apželdinimo kaina?
Mažo kiemo apželdinimo kainą lemia keturi pagrindiniai veiksniai: dirvos paruošimo apimtis (juodžemio atvežimas, senos vejos ir šaknų šalinimas), augalų dydis sodinimo metu, vejos tipas (ruloninė ar sėjama) ir tai, ar numatoma laistymo sistema bei apšvietimas. Mažame kieme įrangos ir augalų pasirinkimas gali turėti didesnę įtaką kainai nei pats plotas, todėl tiksli sąmata sudaroma įvertinus projektą ir numatytus darbus.
Ar gyvatvorė tinka mažam kiemui vietoj tvoros?
Taip, gyvatvorė gali tikti mažam kiemui vietoj tvoros, jei pasirenkami siauri, karpymą pakeliantys krūmai ir laikomasi 1 m atstumo nuo kaimyno sklypo ribos bei nustatytų aukščio ribų: iki 1,3 m šiaurinėje pusėje ir iki 2 m kitose pusėse. Plati, laisvai auganti gyvatvorė gali užimti 1–2 m pločio juostą.
Gyvatvorė numatoma dendrologiniame plane kartu su lašelinio laistymo linija, nes pirmaisiais metais jai reikia reguliaraus laistymo. Kitaip nei aklina tvora, gyvatvorė kiemo ribą vizualiai sušvelnina žaluma.
